Mesti kelią dėl takelio?

Ar ir jums tekdavo per kiekvienas Kalėdas ar kitokias šeimos šventes atsakinėti tėvų draugams ar tetoms: o kuo gi nori būti užaugęs? Pasisekė turėjusiems vieną, tvirtą ir nekintantį atsakymą. Tačiau, ką atsakyti tiems, kurie deja, bobulei vis dar atsako, kad turi pakankamai laiko tapti tuo kosmonautu...  

„Kiek iš čia esančių nežino ar dirba ten, kur jiems labiausiai patinka. Ir kiek iš čia esančių žmonių jaučia, kad eina savo keliu?“ – o kaip jūs atsakytumėt į šiuos Aurelijos Urbonavičiūtės, vienos iš „Mesti kelią dėl takelio?“ konferencijos lektorės klausimus? Nenuostabu, daugiau nei pusė auditorijos iškėlė rankas atsakydami į pirmąjį klausimą ir vos keli  - į antrąjį.  

">

Šiais laikais visuomenėje yra susikūrę kaip niekad daug stereotipų: baigi mokyklą, laukia universitetas, baigei jį – svajonių darbas, pasiekei karjerą vienoje srityje – atsipūtei ir plaukioji kaip žuvis vandeny. Bet argi tai nėra nuobodu ir įprasta? Ar tai ir yra gyvenimo tikslas? „Mesti kelią dėl takelio?“ konferencijoje kalbėjęs Justinas Piliponis "Pilou films" yra šių stereotipų kontraversija: „Reikia viską gyvenime pabandyti. Mus visuomenė spaudžia būti geriausiais. Ir tai prasideda jau nuo pat mokyklos. Pripažinęs, kad man reikia pokyčių ir kad turiu kažką kito daryti– paėmiau ir padariau, nusprendžiau sieti savo karjerą su kinu. Svarbiausia, reikia prisiminti, kad niekada neklysti, o tik mokaisi iš patirties.“

Po tokių įkvepiančių citatų, atrodo, kad viskas yra įmanoma, imsiu ir pradėsiu keistis – pasikeisiu, surasiu darbą ir būsiu laimingas. Labai gerai! Tai ir reiktų daryti! Tačiau dažnai entuziazmas išgaruoja pirmą kartą atsitrenkus galva į sieną: o kaipgi rasti tokį darbą, kuriame būtų galvojama ne kaip geriau pasipelnyti, o kur geriausiai pritaikyti savo talentą ir skleisti savo vertybes? Deja, bet niekas nežino ir šios formulės, į kurią sustačius kintamuosius viskas gražiai išsispręstų: „nėra recepto kaip atrasti savo kelią. Tereikia užsidėti ribas. Tada turime tiesų kelią į priekį. Ir tada reikia atsigręžti į save. Kiekvieną rytą turi klausyti savęs ir klausti - ARKLYSTU?“ – toks klausimas pasigirdęs iš Sigito Žemaičio lūpų yra tikrai ne atsitiktinis. Jis panešiojęs gyvenime vadybininko, komunikacijos specialisto, padavėjo batus, vieną rytą sau uždavęs šį klausimą pagaliau galėjo atsakyti „Ne, neklystu“. Bet jei išsprūstų priešingas atsakymas, tai būtų tik dar vienas žvyrkelis, kuris leidžia pamatyti daug nuostabių vaizdų, kurį gali palikti užnugary, bet peizažas niekada nepradingų iš atminties. „Nuo pat mažens visi liepia mums viską žinoti. Jei nežinai, nieko nepasieksi. Tačiau nesigailiu savo klaidų, jeigu jau klysti – tai iš širdies. Nes tik taip tas kelias bus tikras.“ – Sigitas Žemaitis „Sweetroot“. Visada po ilgos paieškų kelionės, net ir tėvų bei visuomenės spaudimo, daugybės išbandytų veiklų, horizonte vis tiek išvysit kylančią saulę: „iškart prisijungęs prie "Bored Panda" pradėjau daryti įvairiausius darbus, kuriuose būčiau naudingas – buvau ir ūkvedžiu, ir stalus užsakinėjau ir dariau viską, kad tik prisidėčiau. O dabar aš įdarbinu žmones. Jau esu gavęs 2362 laiškus, turėjau apie 200+ interviu ir visiems sakau, kad vieną kartą nepriėmus– nesustokit ir bandykit vėl“ – Dominyko Remeikos patirtis apibūdina 100%  tikslo siekimą. Ir neužmirškit šių jo žodžių: „kiekvienas savęs to paklauskit ir jei tai, ką pamatot, jum patinka – tai ir darykit. Nueikit extra mile. Visada.“ Sugalvojot? Matot tikslą horizonte? Ištieskit ranką ir siekit jo!

Retai kada sutinkame tokius žmones, kurie atranda savo kelią, tačiau iškart spaudžia stabdį ir sumažina greitį. Kodėl? Gal galvoja, kad tik tiek ir tereikia sėkmei – surasti ją ir riedėti nuo kalno? „Atėjau papasakot sėkmės formulę ne kaip dirbti per dieną po 4 valandas ir būti sėkmingu. Atėjau papasakoti, kaip dirbti sunkiai, uoliai ir ryžtingai.“ – konferencijos lektorius Dominykas iš „Bored Panda“ taip pradėję savo kalbą, iškart prikaustė visų dėmesį, nes jis tiesiai šviesiai rėžė tiesą: „Mano tips and tricks kiekvienam yra - ieškok vietų ir būdų kaip visur prisidėti. Nebijok to, ko nemoki. Pasidaryk, kad tai būtų tavo norimas darbas ir work smart, o ne work hard. Atsisakyk principų ir dirbk dėl rezultato.“  

Ir pagaliau lėkdami savo keliu, atiduodami visą save svajonės įgyvendinimui, klysdami, o 10 kartą iš 10 pasisekus, galėsite drąsiai pasakyti, kaip konferencijos dalyviams sakė Aurelija Urbonavičiūtė iš "Barclays", gyvenime atsirandantiems profesijos kritikams: „keitimas darbo ar funkcijos – nebuvo pabėgimas nuo kažkokių problemų, o naujų kelių atradimas. Kiekvieną kartą išsikeldavau tokį didelį iššūkį, kai visi sakydavo, kad nebus įmanoma padaryti. Gyvenimas on the edge of this comfort. Visada reikia išsikelti šiek tiek didesnį tikslą nei galit padaryti. Išlipt iš tos kasdienybės.“ Svarbu peržengti savo komforto zoną, turėti platesnę kompetenciją ne tik vienoj srity ir bandyti bandyti bandyti.  

O vieną kartą nepasisekus, jokiu būdu negalima sustoti! „Jei tu gali kurti meną, parašyti knygą, jei tu gali būti naudingas arba padėti kažkam, jei tai, ką matai šiandien, yra tavo minčių ir elgesio rezultatas, tada motyvacija yra tavo viduje. Tada motyvacija esi TU. Ir aš dabar tavęs klausiu: kas, jei ne tu ir kada, jei ne dabar!?“ – jei šie Rasos Motuzienės „Pokyčių akademija“ įkūrėjos neįkvėpė motyvacijos veikti, tai tikrai privers bent jau prieš miegą susimąstyti apie kiekvienos akimirkos duotą galimybę siekti savų tikslų. 

Iki kaulo pažįstamos situacijos ir nuolatos kamuojami klausimai, tapo Firsty.lt organizuojamos konferencijos “Mesti kelią dėl takelio?” idėjos užuomazga. Nuolatos visi kala į galvas, kad reikia stengtis, reikia atrasti savo vietą po saulę, dirbti, dirbti, dirbti. Bet kodėl nemokoma, kaip atrasti tą kelią? Kada tai reikia daryti ir kada jo ieškoti jau per vėlu? Mes nuolatos bendraujame su abejomis barikadų pusėmis: darbdaviais ir darbuotojais, padedame jiems atrasti vieniems kitus. Po įvairių pokalbių ir diskusijų, pradėjom mąstyti apie tai, kaip mūsų auditorijai ne tik greičiau surasti darbą, ar kaip mūsų partneriams surasti geriausią talentą – darbuotoją, bet ir kaip atrasti tą išsvajotą rofesiją. Ir ar tai, ką dabar darai diena iš dienos yra „tavo ateitis“ ir „tavo kelias” - apie idėjos gimimą atvirauja konferencijos organizatoriai. 

“Šiais laikais dar labai dažnai pasitaiko tokių tėvų ar senelių, kurie nuolatos skatina kuo greičiau sužinoti, ką nori veikti gyvenime, kuo nori būti užaugęs. O ši konferencija buvo visiškai priešinga tokiam mąstymui. Joje kalbėję žmonės tapo padrąsinimu, nežinantiems, ką veiks po 5 ar 10 metų – ir nebūtina žinoti! Nes išbandysi save daugelyje kelių ir galų gale atrasi, kuris kelias yra tavo autrostada“ – konferencijos įspūdžiais pasidalino ir dalyviai. Lektorių pasakytos mintys kiekvieną atėjusį paskatino apsidairyti, pažvelgti atgal ir pamatyti, kas jų laukia priekyje, eiti keliu, be kurio neįsivaizduoja savo gyvenimo. Na, o važiuojantiems tinkamuose bėgiuose tai buvo padrąsinimas ir spyris toliau veikti bei nesusigundyti pesimizmu ir demotyvacija susiklosčius situacijai nepalankiai.

Nuotraukas iš konferencijos rasite mūsų facebook paskyroje.

Straipsnio autorė: Simona Česnakaitė