Grafinio dizaino principai

Pagrindiniai dizaino principai yra būdingi bet kuriai kūrybinio meno rūšiai. Jais naudojantis galima pasiekti geriausio rezultato – tvarkingo elementų išdėstymo kūrinyje ir aiškaus pagrindinės temos idėjos išreiškimo. Priklausomai nuo pasirinkto elementų išdėstymo jie siunčia tam tikrą žinutę ir nuotaiką, suteikia kūriniui savybes. Todėl kuriant bet kokius dizaino produktus (nuo Facebook posto iki skrajutės) verta atsižvelgti ir panaudoti šiuos principus:

PUSIAUSVYRA – elementų visuma, kurioje kiekvienas iš objektų vizualiai atitinka vienas kitą.

Balansas apibrėžia vizualų visų elementų svorį kompozicijoje. Priklausomai nuo jų išsidėstymo kompozicijoje gali vyrauti:

- Simetrija, kai skirtingose kompozicijos dalyse tie patys elementai išdėstyti tose pačiose pozicijose. Simetrija gali būti ašinė – elementai išdėstyti vienodai vienos ašies atžvilgiu, centrinė-taškinė – elementai išdėstyti vienodu nuotoliu ir pozicija taško atžvilgiu, veidrodinė – atvaizduojamas atspindys, pasukamoji – kai asimetriška figūra pasukama aplink simetrijos ašį. Ašinė ir taškinė simetrija sukuria statinį, ramų dizainą, suteikiantį formalumo, solidumo, pastovumo, patikimumo, stabilumo įspūdį.

- Asimetrija, kai kompozicijos dalyse išdėstyti nevienodi elementai arba nevienodai išdėstyti vienodi elementai. Tai suteikia kompozicijai dinamikos, modernumo.

- Disimetrijai priskiriamas nedidelis nukrypimas nuo simetrijos. Gamtoje nėra tobulos simetrijos, todėl siekiant suteikti kompozicijai natūralumo galima elementus išdėstyti nelygiuojant arba lengvai pakeičiant vienodus elementus.

STATIKA IR DINAMIKA

STATIKA yra kūnų pusiausvyra. Statiška kompozicija perteikia ramybę, rimtį, pastovumą, stabilumą, tvirtumą, solidumą. Būdingiausi statikos išraiškos bruožai:

- Simetriškumas;
- Vertikalios ir horizontalios linijos;
- Ramios plokštumos;
- Klasikiniai geometriniai kūnai: stačiakampis, piramidė, apskritimas ir t.t.

Tačiau jie turi išlaikyti stabilų pagrindą, pvz.: kvadratas pasuktas kampu į apačią virstų į rombą, figūra iš karto taptų dinamiška, todėl to reiktų vengti.

DINAMIKA naudojama kompozicijoje siekiant vizualiai išreikšti judesį, energiją, jėgą. Dinamiška kompozicija parodo polėkį, veržlumą, augimą. Gali būti pasiekta naudojant:

- Asimetriją;
- Įstrižines linijas/kompoziciją;
- Kelias plokštumas, jų susikirtimą;
- Erdvės iliuziją;
- Kartojimą, ritmą;
- Formų, dydžių, spalvų, šviesų kontrastą.

Dinamiška kompozicija gali puikiai perteikti žaismingą, veržlią, energingą, gerą nuotaiką.

KONTRASTAS yra elementų skirtumas, skirtumų sugretinimas kompozicijoje. Kontrastingos kompozicijos vietos patraukia dėmesį, todėl išryškinami turėtų būti svarbiausi elementai, akcentai. Kontrastas gali būti pasiektas:

- Elementų dydžiu ir formomis - kaitaliojami skirtingo dydžio vienodi elementai arba jų formos;
- Spalva - naudojamos priešingos spalvos, pvz.: juoda ir balta, raudona ir žalia, mėlyna ir oranžinė ir pan.;
- Santykiu su fonu – elementai skiriasi nuo fono savo spalva, tekstūra, paviršiumi.

Panaudojus vienodus elementus kompozicijoje stebėtojui yra lengviau perprasti ir suvokti reikšmę, tačiau taip pat greičiau prarandamas susidomėjimas. Sukūrus kontrastingą kompoziciją žvilgsnį patraukia kiekvienas elementas atskirai, tai sutekia jaudulį, trumpalaikį džiaugsmą, tačiau ilgiau matant tokią kompoziciją ji pradeda varginti.

Kontrastą geriausia naudoti kuriant renginių, švenčių reklamas, dizainus susijusius su vaikais ir jaunimu.

AKCENTAS – kompozicijoje dominuojantis elementas ar detalė, dažniausiai pasiekiamas kontrasto pagalba.

NIUNSAS yra priešinga kompozicijos išraiška kontrastui. Tai nedidelis, vos pastebimas vienos ypatybės išskirtinumas, kuris suteikia individualumo bruožų. Niuanso principu derinami elementai, kurie panašūs pagal dydį, spalvą, ritmą. Kompozicijoje panaudojus tik niunsą gali būti per daug nuobodu, todėl dažniausiai niunsas naudojamas kartu su kontrastu. Nors jie yra priešingi komponavimo principai, tačiau puikiai dera tarpusavyje, kaip ir simetrija su asimetrija, statika su dinamika. Toks komponavimo principų panaudojimas kartu padeda išryškinti svarbesnus elementus išlaikant dėmesį bendram vaizdui.

RITMAS – elementų tolygus pasikartojimas, tvarkingas išdėstymas, kaitaliojimas. Ritmas gali būti:

- Aiškus, tolygus – vienodų elementų pakartojimas vienodu atstumu;
- Progresuojantis, sekos – elementų pakartojimas pagal nustatytą išlaikytą dažnį;
- Laisvas, su sudėtingais intervalais.

Kompozicijoje ritmas yra harmonijos pagrindas, jis gali sukurti bendrumo ir darnos pojūtį, suteikti emocingumo.

RAŠTAS – ornamentas, sudarytas iš ritmiškai pasikartojančių elementų. Klasikiniai raštai yra tokie kaip spiralės, bangos, tinklelis ar bet kokių kitų elementų ar jų kombinacijų kartojimas. Jis yra vienas seniausių komponavimų principų, taip pat plačiai sutinkamas gamtoje, pvz.: augalų paviršius, medžio žievė, gyvūnų kailis ir pan. Pagal komponavimą raštas gali būti:

- Juostinis – elementai išdėstyti eilėmis;
- Centrinis – elementai išdėstyti centrinės ašies atžvilgiu;
- Tinklinis – elementai užpildo visą paviršių;
- Simetriškas – elementai išdėstyti simetriškai.
- Asimetriškas.

Kadangi raštai ir ornamentai yra naudojami daugumoje kitų meno sričių, kaip tekstilė, keramika, juvelyrika ir pan., dizainas kuriame būtų panaudotas šis komponavimo principas įgautų autentiškumo, istoriškumo, tautiškumo jausmą.

Grafinės kompozicijos aiškumas priklauso nuo pasirinktų elementų ir jų išdėstymo. Sąmoningai, ar ne, dizainas perduoda žinutę, nuotaiką, todėl norint užtikrinti kūrinio funkcionalumą reikia atkreipti dėmesį į daromus pasirinkimus. Pavyzdžiui, jei savo verslui kuriate solidaus renginio reklamą – rinkitės simetriškas, pasikartojančias, aiškias kompozicijas, jei paleidžiate naują žaislų kolekciją į rinką – kurkite dinamišką, asimetrišką, kontrastingą kompoziciją. Dizainas neturėtų prieštarauti siunčiamai žinutei.