Tinkamas profesijos pasirinkimas – tik pažinus save
2016-03-18
Daugeliui jaunuolių neretai sunku nuspręsti, ką veikti po studijų. Toks klausimas kyla net ir gerai besimokantiems. Koučingo specialistas Kęstutis Mikalojūnas įsitikinęs, kad savęs pažinimas yra vienas iš esminių dalykų, norint tinkamai pasirinkti specialybę. Kaip jaunuoliams ieškoti būdų save pažinti? Kas svarbu pažinimo procese ir kodėl mokykloje taip svarbu ugdyti polinkį ieškoti atsakymų pačiam žmogui?
Asmenybės pokyčių ekspertai pastebi, kad ugdymo įstaigose pernelyg mažai dėmesio skiriama tam, kad jaunas žmogus būtų skatinamas pats gilintis į save, savo poreikius ir norus bei atrasti, kas jam patinka per praktinį darbą.
„Geriausia būtų, kad apie karjerą būtų kalbama jau darželyje. Mokykloje karjera galėtų būti ta grandis, kuri tarsi stuburas jungtų visus mokomus dalykus. Jei moksleivis nežino, kam jam reiks matematikos, tai ir mokytis dažniausiai neįdomu. Visai kitaip būtų, jei žinotų, kaip srityje, apie kurią mąstoma, naudojama matematika. Vis dėlto dažnesnis klausimas, kylantis dar mokyklos suole, yra ne apie tai kur konkretūs dalykai bus naudojami, bet apskritai apie tai, kokią profesiją pasirinkti. Jei toks klausimas iškilo, veikiausiai moksleivis jau yra kelyje, kuris kur nors nuves“, – įsitikinęs K. Mikolajūnas.
Anot jo, yra du būdai, padedantys apsispręsti. Pirmasis – eiti link karjeros plano nuosekliai, pradedant savęs pažinimu, tada mokymosi bei darbo pasaulio tyrinėjimu, o tada karjeros planavimu ir to plano įgyvendinimu. Kitaip tariant, atsakant į klausimus, kas aš esu, kur aš einu ir kaip ten pateksiu. Kitas būdas neprieštarauja aprašytam, tik jį papildo. „Kuo daugiau ir kuo anksčiau moksleivis turės galimybę realiai „pasimatuoti“ konkrečią profesiją, tuo bus lengviau pasirinkti. Tai padaryti galima įvairiai, pavyzdžiui, pabūti kokioje nors įmonėje „šešėliu“ pusdienį ar ilgiau ir pamatyti savo akimis, ką veikia tos srities profesionalai“, – pataria specialistai.
Dar vienas efektyvus būdas – atlikti praktiką ar bent trumpam įsidarbinti, kad ir atostogų metu. Uždirbta suma veikiausiai nebus tokia svarbi, kaip neįkainojama darbinė patirtis, kurios nesuteikia mokykla ir universitetas. Be tiesioginės patirties, bus užmegzti ryšiai su kitais darbuotojais, įvyks susipažinimo su darbdaviais procesas, kuris padės ateityje lengviau rasti bendrą kalbą.
„Jei moksleiviui reikės pagalbos apsisprendimo procese, jis visada ras, tačiau nereikėtų pamiršti, kad geriausius atsakymus žino tik pats žmogus“, – apibendrina K. Mikolajūnas.