X, Y ir Z kartos: prarastieji, technologijų valdomi nesusikaupėliai ir mažieji cinikai

2017-02-17

Dažnai buitinėje kalboje, o kartais ir viešojoje erdvėje, girdime sakant, kad kartų skirtumai yra per daug dideli ir iš esmės 90-mečiams yra neįmanoma suprasti dabartinių vienuolikmečių. Šiame pasakyme tiesos yra: daugelis sociologų, psichologų bei net ir politikos mokslų tyrinėtojų pripažįsta, kad kartos bei jų požiūriai į aplinkinį pasaulį skiriasi.

Yra keletas skirtingų teorijų bei terminų, aiškinančių kodėl taip vyksta, bet šiuo metu labiausiai vyraujantys terminai yra X, Y ir Z kartos (pirmosios dvi dar kartais atitinkamai vadinamos „prarastąja“ bei „Millennium“ kartomis). Kaip vasario 15 d., Vilniuje vykusios konferencijos „X, Y ir Z kartų darbuotojai: kaip šauksi, taip atsilieps“ metu kalbėjo žymi pedagogė bei socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė, iš principo visos kartos skiriasi dėl vieno pagrindinio dalyko – jie skirtingai mato savo gyvenimo (tiek asmeninio, tiek profesinio) prasmes, nes augo labai skirtinguose laiko tarpsniuose, kuriems įtaką darė tiek politinės realijos, tiek technologijų pažanga.

Visų pirma, „X“ arba „prarastoji“ karta (asmenys gimę 1966-1976  m.) pasižymi tuo, kad ji yra bemaž labiausiai įvairius politinius bei ekonominius sukrėtimus išgyvenusi karta. Vietnamo karas, Berlyno sienos griuvimas, įvairios ekonominės krizės keičia požiūrį į pasaulį, o jeigu viskas vyksta vis dar besiformuojant jauno žmogaus asmenybei bei psichologijai, tokie gyvenimo sukrėtimai gali visiškai ir negrįžtamai paveikti asmens požiūrį į aplinką. Be viso to, „X-ai“, anot A. Landsbergienės, yra ir daugiausiai besiskirianti su antrosiomis pusėmis karta, tačiau su ja visiškai identifikuotis, kuriam nors iš mūsų yra sunku. Pirmiausia dėl to, nes geografinė padėtis taip pat turi didelę įtaką tam, kaip formuojasi asmenybė, šalia nepamirštant taip pat itin svarbių tėvų, technologijų bei ekonominių faktorių. Taigi, amerikietiški „X“ neabejotinai bus visiškai kitokie nei mes – lietuviškieji. Vis dėlto, šios kartos atstovai yra labai atviri: religijos, seksualumo, rasės klausimais, „prarastieji“ yra žymiai liberalesni, nei jų tėvai, Jungtinėse Amerikos Valstijose vadinami, „baby boomers“.

Tokia daug ištvėrusi karta išaugino „Y“ kartą (gimusią 1977-1994 m.), kuri, anot A. Landsbergienės, yra santykiais nusivylusi ir šeimyninio gyvenimo kurti neskubanti karta. Kadangi jų tėvai „X-ai“ dažnai pykdavosi, o po to dažnai prieidavo prie bendro sprendimo skirtis, „Y-ai“, jeigu sukuria šeimas, stengiasi kuo mažiau rodyti nesutarimus prie savo vaikų. Ši karta tiesiog nustoja pyktis prie savo atžalų, kadangi patys buvo traumuoti matydami savo besipykstančius tėvus. Tačiau to pasekoje iškyla kitos problemos, kadangi „Y-ai“ nebemoka spręsti konfliktų, vaikams leidžia daryti, ką tik jie nori (nes stengiasi vengti nesutarimu), taip pat dažnai nutraukia santykius, ieško savęs ir keičia darbus. Be viso to, „Y-ai“ yra laikoma pirmąją stipriai technologijų paveikta karta.

Konferencijos „X, Y ir Z kartų darbuotojai: kaip šauksi, taip atsilieps“ metu reklamos agentūros „The Chocolate“ vadovas Tomas Nemura skyrė daug dėmesio pasakodamas apie „Y“ kartos darbo kultūrą bei filosofiją. „Y-ai“, priešingai „X-ams“, yra labiau emocijų valdomi samdiniai. Jiems labai svarbu tai, kaip jie „čia ir dabar“ jaučiasi darbe, o ne būtinai tai, kas bus ateityje ar kokios yra karjeros perspektyvos. „Y“ karta yra individualistų, jie dirba savo tempais ir naudoja savo metodus, neša savo atsakomybę, kai jų tėvai „X“ kartos atstovai, buvo labiau komandiniai žaidėjai, jie daugiau strateguoja, nesistengia per daug savęs ieškoti ir keisti darbo vietų arba profesijos.

T. Nemura taip pat pastebi, kad statistinis „Y-as“ beveik neturi laiko darbui – atėjęs į biurą, jis daugiausiai laiko užsiims įvairiais kitais reikalais, daug laiko praleis naršydamas socialinės medijos kanalus, bendraus su kitais asmenimis (tiek internetu, tiek su kolegomis gyvai), o galiausiai net ir ieškosis kito darbo (darbo metu einama į pokalbius, tvarkomi gyvenimo aprašymai ir t. t.!). Iš darbdavio pusės, tokie darbuotojai be jokios abejonės yra labai nenaudingi, nes nėra greitai ir efektyviai dirbama, sprendžiamos problemos. Ką iš darbinės aplinkos pasiima tokie darbuotojai? Greičiausiai tik kažkokią minimalią darbinę patirtį ir praturtėjusį socialinį kapitalą, t. y., praplatėjusį pažinčių ratą.

Vis dėlto, „Y“ karta, kuri yra viena iš labiausiai tiriamų kartų įvairiose šalyse, pasižymi tuo, kad nors jiems ir yra sunku ilgam išlaikyti dėmesį – greičiausiai dėl to bus kalti įvairūs ekranai – jie į problemų sprendimą žiūri pakankamai kūrybiškai, drąsiai adaptuojasi prie greitai besikeičiančių naujų technologijų tendencijų ir turi stiprias vertybes, įsitikinimus ir lūkesčius.

Galiausiai, pati jauniausia karta (gimusi 1995-2012 m.), kurios tėvai yra išsiblaškę ir į ekranus visada sulindę „Y-ai“, yra vadinamoji „Z“ karta. Šie vaikai tik dabar pradeda bręsti, o visa tai vyksta absoliučioje technologijų apsuptyje. Jeigu „X“ turėjo mokytis, kaip dirbti su naujausiomis technologijomis, „Y“ gimė jų supami, tačiau taip pat turėjo adaptuotis prie besikeičiančių tendencijų, tai „Z“ jau nuo pat mažumės žino, kas yra mobilusis telefonas, o neretas moka juo puikiai naudotis. „Z“ kartos vaikui yra sunku suprasti, kaip senais laikais reikėjo laukti kol kažkas padės ragelį, kad būtų galima prisijungti prie interneto arba ką vis dėlto iš tiesų simbolizuoja „Save“ mygtuko ikona.

Iš kitos pusės, gali pasirodyti keista, tačiau tokioje naujųjų technologijų apsuptyje augę asmenys, labai vertina savo privatumą. Jie nesidalina savo „asmenukėmis“, internetą naudoja daug lengviau ir greičiau – kartais gali atrodyti, kad šešiametis apie kompiuterius supranta žymiai daugiau nei keturiasdešimtmetis, ir greičiausiai, kad tai bus tiesa. A. Landsbergienė „Z“ kartos vaikus pavadino cinikais, nes jie yra labai daug kuo nusivylę, kritiškesni ir nepuola tikėti viskuo, kad jiems yra sakoma – juk jie gali greitai viską patikrinti internete. „Z“ kartos atstovai taip pat yra tikri visų galų meistrai, nes jie sugeba dirbti kelis darbus vienu metu – nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.

Vis dėlto, „Z“ karta yra dar tik pradedanti augti, ją dar tik pradedama tirti, tad ryškios šios kartos charakteristikos nėra. Šiuo metu yra aiškūs keli dalykai: pirma, „Z“ karta bus dar labiau raštinga medijose nei jų tėvai „Y-ai“; antra, jiems labai svarbu pačio veiksmo prasmė, kodėl kažką reikia daryti, jiems reikia globalios perspektyvos žvelgiant į gyvenimą bei aplinkinius; trečia, „Z“ vaikams yra labai svarbu, kaip į juos žiūri tėvai, jiems taip pat svarbus tėvų palaikymas. Tačiau šalia viso to, „Z“ vaikui reikia laisvės, autonomijos ir erdvės pačiam priimti sprendimus, jie nori pasitikėjimo – tad nepamirškite ir to, jeigu jūsų šeimoje auga mažasis „Z-tas“.

Straipsnis parengtas pagal dr. A. Landsbergienės ir T. Nemuros pranešimus konferencijoje „X, Y ir Z kartų darbuotojai: kaip šauksi, taip atsilieps“, kuri vyko Vasario 15 d., Vilniuje, viešbutyje „Comfort Hotel“. Konferenciją organizavo darbo skelbimų portalas Firsty.lt, joje taip pat dalyvavo bei diskutavo Indrė Bruzgytė (verslo plėtros vadovė „Talentify Co“, „Startup Grind Vilnius Chapter“ direktorė, personalo atrankos ir įmonės įvaizdžio specialistė), Aušra Delonaitė („IKEA“ personalo vadovė), Lina Cėplienė („Adform“ žmogiškųjų išteklių vadovė) ir Gediminas Galkauskas („GoWorkaBit“ marketingo vadovas).

Straipsnio autorė: Dovilė Ibianskaitė



Panašūs įrašai

2016 / 06 / 29
Tinkamo CV bruožai: 6 sekundės darbdaviui sužavėti
2016 / 04 / 01
Labai abejoju, kad reikia mokytis visą gyvenimą: o kada gyventi? (vaizdo paskaita)
2020 / 11 / 12
Kaip išvengti lemtingų klaidų, kurios paskatina darbuotoją palikti Jūsų kompaniją?