Būti draugu, tačiau neperžengti ribos. Kaip tai padaryti? Patarimai vadovams.

Būti tikru bosu – tuo, kuris visiems vadovauja ir kuriuo visi seka – gali būti labai naudinga. Bet kartais net patiems griežčiausiems vadovams norisi tarsi pasileisti plaukus ir prie rytinės kavos puodelio kartu su kolegomis pasidalinti karščiausiomis naujienomis ar net lengvomis paskalomis. Kaip tokiu atveju reikėtų pasielgti ir kaip būti tokiu vadovu, kurio darbuotojai nebijotų, o verčiau galėtų smagiai šnekučiuotis su jumis kaip su paprastu kolega, bet ne žmogumi, atsakingu dėl jo darbo vietos išlikimo?

Buvimas lyderiu komandoje turi daug privalumų, tačiau vienas iš trūkumų yra tai, kad vien dėl savo padėties su kitais darbuotojais jus sies neaiškūs ir migloti santykiai. Žinoma, nėra jokių nurodymų, kad remiantis jais negalėtumėte būti gerais draugais su savo komanda, tačiau egzistuoja kelios gairės, kurias vertėtų apsvarstyti prieš nusprendžiant palaikyti šiltus, draugiškus santykius su vienu ar keliais žmonėmis iš savo kolegų.

Patarimas #1: būkite paprastas su dauguma žmonių

Dėl to, kad galite jaustis šiek tiek vienišas būdamas aukščiausioje pozicijoje, nekyla jokių klausimų, todėl draugų paieška jums, kaip bosui, gali virsti šaunia paguoda. Bet neleiskite šiai minčiai jūsų užliūliuoti ir pamiršti, kad vis dar turite darbų, kuriuos reikia atlikti.

Kai kurie vadovai to išmoksta eidami sunkiuoju keliu, kai aukštas pareigas užima dar būdami jauni ir norintys įrodyti savo statusą kitiems kolegoms. Netikėtai tapus atsakingu už visą komandą, vadovas tada dar tik mokosi vadovavimo subtilybių. Turint šaunią komandą, kurioje visi žmonės yra panašaus amžiaus ir juos sieja beveik vienodi interesai, domina panašūs dalykai, draugystė gali užsimegzti labai lengvai.

Tačiau taip šaunu būna tik pirmus kelis mėnesius. Tada naujai paskirtas vadovas turi imtis tikrųjų savo pareigų – jis privalo imti vadovauti. Dažnai pasitaiko, kad būtent tada visi geri santykiai su komanda tarsi užstringa.

Nuo to momento bosas tampa jau nebe draugu, nebe savaitgalio išvykų kompanionu, o tuo žmogumi darbe, kuris kritikuoja ir prašo kuo daugiau atsidavimo savo darbui. Darbų vykdymas, veiklų aptarimai, metinės veiklos ataskaitos tampa sunkūs ir nemalonūs visiems į tai įtrauktiems darbuotojams vien dėl to, kad į šias veiklas yra įtrauktas ir vadovas.

Reikalinga išvada, kad draugiškus ryšius darbe reikia laikyti kuo paprastesniais. Tuo metu, kai susitinkate ne darbe, leiskite sau būti savimi, juokaukite ir jauskitės laisvai. Tačiau darbe kiek galima labiau sumažinkite trumpų, linksmų pokalbių kiekį. Taip, jums veikiausiai trūks tos pačios linksmos kompanijos ir darbinėje aplinkoje, tačiau taip jūs padarysite savo gyvenimą daug lengvesnį.

Patarimas #2: paverskite tai ilgu įsipareigojimu

Jei jus lydės sėkmė, gali ateiti laikas, kuomet norėsite sulaužyti pirmąją taisyklė ir savo santykius su darbuotoju perkelti į aukštesnį lygį. Tačiau tada jūs jau turėtumėte būti praleidęs pakankamai laiko su tuo asmeniu bendraudamas paprastai ir be jokių įsipareigojimų. Taigi, tada, kai jau manysite, kad atėjo metas tapti tikrais draugais su vienu iš savo darbuotojų, nereikėtų skubėti – tiesiog pabandykite įsitikinti, kad tai ilgalaikis įsipareigojimas.

Gali būti, kad pasamdžius naują žmogų jis pasirodys šaunus, su juo jūs gerai sutarsite, o ir dirbs jis neblogai. Po keleto pasisėdėjimų su visa komanda ne darbo metu jūs galbūt pastebėsite, kad tarp judviejų mezgasi nuoširdi draugystė. Jūs to nestabdote ir vieną kartą po darbo pakviečiate kartu užsukti kavos ar į barą. Taigi jis tampa jūsų draugu. Skamba gražiai, tiesa?

Ką gi, viskas gali ir baigtis taip pat gražiai, tačiau gali ir pasukti kita linkme. Jei lauktumėte šiek tiek ilgiau, galbūt pastebėtumėte kaip rutuliojasi reikalai darbe. Atkreiptumėte dėmesį į naujo darbuotojo atliekamą darbą, galbūt pastebėtumėte, kad jo darbo našumas smunka. Jei taip nutiktų, jūs patektumėte į keblią padėtį, nes tuomet jums tektų priekaištauti naujam draugui dėl jo netinkamo darbo. Jūsų draugystė greitai baigsis ir santykiai darbe taps nepatogūs abiems.

Vertėtų sau taikyti laukimo laikotarpį, kuriam pasibaigus leistumėte sau sulaužyti pirmąją taisyklę ir tapti draugais jau už darbovietės ribų. Žinoma, yra labai gerai su darbuotojais elgtis draugiškai ofise, tačiau vertėtų minimaliai bendrauti ne darbo aplinkoje kol nesate turėjęs galimybės bent kiek geriau įvertinti darbuotojo profesinių gebėjimų.

Patarimas #3: pasiruoškite nesėkmei

Galbūt žodis „nesėkmė“ yra pernelyg stiprus, tačiau jei planuojate tapti draugužiais su kolega, yra gana išmintinga apsvarstyti kiekvieną blogiausią scenarijų prieš jums statant draugystę.

Pasistenkit įsivaizduoti kiekvieną situaciją, kuri galėtų tapti nemalonia abiems jums, jei kas nors nepavyktų ar pasuktų ne ta linkme, kuria norėjote nesvarbu ar jūsų santykiuose, ar darbe. Visa tai atvirai aptarkite iki to laiko, kai pradėsite kartu leisti laisvalaikį už ofiso ribų. Kas, jei jums teks draugui priekaištauti dėl neefektyvaus darbo? Kas, jei pasakysite ką nors įžeidžiančio ir susijusio su darbu? Perbėkite per visus dalykus, kurie, atrodo, gali baigtis blogai ir pasidalinkite mintimis kaip galvojate su tuo susidoroti.

Po to, kai įsivaizduosite kiekvieną scenarijų, būsite ne tik pasiryžę išmėginti bet kokią, jus ketinančią užklupti negandą, bet ir suvoksite, kad taip pat kartu jūs dirbate labai neblogai.

Jei jus lanko sėkmė, darbe jūs rasite keletą nuostabių žmonių – galbūt kelis jų net pats pasamdysite. Kiekvieną draugystę su savo darbuotojais turėtumėte apsvarstyti iš įvairių sričių. Draugystė turėtų teikti džiaugsmą, tačiau įsitikinkite, kad jai jūs nubrėžiate tam tikras ribas darbui kartu. Vadovaukitės šiomis gairėmis ir pamatysite, kad draugystė atsiperka jums ir jūsų darbuotojui be nemalonių ar keistų situacijų darbe.

Straipsnis parašytas remiantis medžiaga iš "The Muse" tinklalapio.