Kaip Firsty.lt patarimai man padėjo darbo pokalbiuose. Autorė - Vaiva

Norint (o net ir nenorint!), patarimų interneto erdvėje galima rasti daugybę. Nors štai Firsty.lt socialiniame tinkle rasti ir nuotraukomis iliustruoti, drįstu pastebėti, ne tik teisingi, bet ir kažkuo kabinantys. O kaip jie veikė ir ar padėjo man? Vertinam!

Rankos paspaudimas kaip ir apranga bei eisena - neišardomas trio, sudarantis pirmąjį įspūdį apie žmogų. Labai norėtųsi būsimam darbdaviui tokį sukurti kuo geresnį - ne tik socialinių tyrimų, bet ir kone kiekvieno mūsų asmeninė patirtis galėtų patvirtinti, jog dažnai žmogų prisimeni būtent iš pirmojo susitikimo su juo.Todėl, kaip ir pataria Firsty - ranką spaudžiam tvirtai ir užtikrintai. Apsirengiam taip pat atitinkamai darbo pozicijai (banke man pačiai gražiausiai žiūrisi kostiumas/ kostiumėlis, o, tarkim, reklamos agentūroje tiktų ir laisvesnio (bet ne per laisvo!) stiliaus apranga). Žingsniuojam į pokalbį tvirtai, tiesia nugara bei gi pakelta galva (juk čia irgi savotiška nauja pradžia!). Keista ar ne, bet ir pačiam nuotaika kažkodėl kitokia tampa šitaip susiruošus.

Ar rekomenduotina juokauti darbo/ praktikos pokalbio metu? Sakyčiau, tokio dalyko kaip klišė šiuo klausimu nėra ir net negali būti - pats turi jausti, ar norėtum, ar galėtum juokauti esamoje kompanijoje. Buvau darbo pokalbyje, kuriame baisu buvo net šyptelėti - viskas taip rimta ir oficialu, kad ir pati nesupratau, kai galimai būsimas kolega bandė juokauti - nei šis, nei tas gavosi. O štai kitoje kompanijoje kone visas pokalbis buvo šiltas ir jauteisi kone kaip su pažįstamais sėdėdamas - savaime suprantama, ir juokavosi, ir šypsotis norėjosi daug. :) Taigi, tiesiog - jauti situaciją, atitinkamai į ją reaguoji ir nesėkmės tikimybę sumažini iki nulio!

Paprastai eidami į pirmus darbo pokalbius žmonės baiminasi dėl daugelio dalyko. Vienas tokių, su kuriuo ir pačiai teko akis į akį susidurti - netikrumas dėl savo turimos darbo patirties (o jeigu jos per maža?), asmeninių savybių (paaiškės, kad ne tokio kaip aš ieško) ir panašių dalykų. Reziumė - bijai būti nesuprastas, neįvertintas ir nepriimtas į taip norimą poziciją.

Patarimas šiuo klausimu iš mano pusės - galvok logiškai, jeigu jau esi pakviestas į darbo pokalbį, vadinasi, pirmąjį etapą (CV ir motyvacinių laiškų peržiūrą ir pradinę atranką) jau įveikei! Ir faktas, kad potencialūs darbdaviai kažką tavyje atrado ir kviečia pokalbiui tam, kad tuo “atradimu” įsitikintų. Būtent todėl labai svarbu pačiam išsigryninti sritis, kuriose esi geriausias, bei savybes, kurios būsimai komandai atneštų didelį pliusą.

Ką daryti su ne tokiom šviesiom  asmenybės ar trūkstamos patirties pusėm? Pateikti tai kaip vietas, kuriose dar turėtum kur tobulėti ir akivaizdžiai pademonstruoti, kad esi suinteresuotas tai daryti. Pavyzdžiui aš esu ne iš tų žmonių, kurie klausia - galiu “knistis” prie vieno ir to pačio dalyko valandą, pusdienį ar ir visą savaitę vietoj to, kad paklausčiau ir gaučiau greitą ir tikslų paaiškinimą, kaip reikėtų ką nors daryti ar kur rasti informaciją. Paprašyta įvardinti savo neigiamas savybes, būtent šį pavyzdį ir pateikiau. Pridūrusi, jog šį būdo bruožą bandau išgyvendinti ir papasakojusi apie jau pasiektą pastarųjų dvejų metų progresą, buvau priimta su šypsena ir palaikymu! Vadinasi, turėti minusų nėra blogai! Svarbu juos pačiam pripažinti ir parodyti, jog sieki, kad jų liktų kuo mažiau.

Reziumė? Visi trys patarimai, nors ir lakoniški, bet teisingi ir realūs. Kita vertus, kiekvieno mūsų, ieškančio darbo ar praktikos, patirtis yra unikali ir tie patarimai kiekvienoje situacijoje veikia vis kitaip. Bet, jeigu moki juos tinkamai pritaikyti ir iš kiekvienos galimybės išspausti “maksimumą” - netikiu, kad gali nepasisekti! Man pasisekė.